Pareikšti savo nuomonę apie atvirkštinio osmoso (AO) technologijas vandenruošoje paskatino „Vandentvarkoje“ (2011 m., Nr.39) perskaitytas hidrogeologo habil.. dr. A. Klimo straipsnis „Nauji iššūkiai vandens tiekėjams ir hidrogeologams“. Šiame straipsnyje paliestos dvi temos: 1) naujų atominių elektrinių statybą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje bei jų galimas poveikis mūsų paviršiniams ir požeminiams vandenims; 2) AO technologijų diegimas gerinant geriamojo vandens kokybę.
Nenoriu smulkiau diskutuoti apie atomines elektrines ir jų keliamus pavojus visų pirma todėl, kad nesu šios srities specialistas (arba „ekspertas“, kaip dabar madinga sakyti). Visų antra, manau, kad mes turime pakankamą patirtį eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę. Visų trečia, dar visai neaišku, kurios šių elektrinių bus iš tikrųjų pastatytos.
Aš noriu pareikšti savo nuomonę apie AO technologijas, jų teigiamas puses ir trūkumus dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra ta, kad su šiomis technologijomis bendrauju jau virš 10 metų. Draugystė prasidėjo tada, kai VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedra iš AB „Fermentas“ gavo labdarą-pakankamai našų AO įrenginį ir naudojo jį švaraus vandens gamybai studentų laboratorijoms. Savaime aišku, kad šiame įrenginyje pagamintas vanduo nebuvo naudojamas rimtiems moksliniams tyrimams, kadangi jo savitasis elektros laidis (SEL) svyravo apie 24-35 μS/cm. Palyginimui pasakysiu, kad analitinėse laboratorijose naudojamo distiliuoto vandens SEL neturi viršyti 5 μS/cm. Vadinasi, spaudžiant vandenį per puslaides AO membranas, kartu su vandens molekulėmis pro jas „prasmunka“ ir dalis gamtiniuose vandenyse esančių teigiamų ir neigiamų jonų. AO įrenginių gamintojai ir patys to neslepia nors ir linkę kiek pagražinti paruošto vandens kokybę; įrenginių techninėse charakteristikose paprastai teigiama, kad jie iš vandens pašalina 95-98 % druskų. Mūsų labdarinis įrenginys šalino 93,5 % druskų, tačiau paseno ir pradėjo plyšinėti membrana. Vandens kokybė staigiai ir smarkiai pablogėjo. Kadangi įrenginys senos laidos, nepavyko rasti jam tinkamų naujų membranų ir jį teko išmontuoti. Nusipirkome gerokai mažesnio našumo naują (čekų gamybos) AO įrenginį. Jis iš vandens šalina taip pat apie 93 % druskų.
Antroji priežastis, paskatinusi pateikti savo nuomonę apie AO technologijas yra ta, kad Lietuvoje šios technologijos sparčiai diegiamos. Ir diegiamos jos, dažniausiai, Vakarų Lietuvoje, kur požeminiame vandenyje yra didelės fluoridų koncentracijos. Rimtose užsienio vandenruošai skirtose monografijose ir vadovėliuose AO technologijoms skirti atskiri ir nemaži skyriai, nemažai straipsnių pasirodo ir periodiniuose leidiniuose. Ir tai pilnai suprantama. Mokslo žmonės juk turi vykdyti mokslinius tyrimus, o naujos idėjos aplanko, deja, ne kasdien. Todėl AO technologijų idėją stengiamasi išnaudoti visu šimtu procentų. Gerai tai ar blogai? Sunku pasakyti, tačiau daug dirbant gali būti sukurtos selektyvios membranos, t.y. membranos, kurios iš vandens (tirpalų) šalins tiktai tam tikrus jonus. Tokios idėjos sklando. Ar tokios idėjos realios, parodys ateitis.
O dabar apie AO technologijų pliusus ir minusus, jų taikymo sritis. Pradėsiu nuo pliusų. Šios technologijos gelbsti, kai iš mineralinio vandens reikia pagaminti geriamąjį (gėlą) vandenį. Ir pas mus kai kuriose vietovėse požeminio vandens SEL viršija geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 leidžiamą 2500 μS/cm vertę (Biržų ir Pasvalio rajonai). Taip yra todėl, kad čia nedideliame gylyje slūgso dolomitų, gipso (o gal ir klinčių) klodai. Vanduo juos tirpina ir prisisotina kalcio ir magnio jonais. Sumažinti tokių vandenų mineralizaciją realiai galima dviem būdais: 1) dalį vandens praspausti per AO membranas ir po to šiuo vandeniu tinkamai skiesti neapdorotą vandenį; 2) praleisti dalį vandens paeiliui per H formos katijonitą ir OH formos anijonitą, o po to šiuo demineralizuotu vandeniu vėl skiesti neapdorotą vandenį. Abudu šie būdai nėra pigūs. Pirmuoju atveju pakankamai dažnai reikia plauti besikemšančias membranas stiprių rūgščių, stiprių šarmų bei dezinfektanto (pvz. NaClO) tirpalais. Susidaro nemaži kiekiai pavojingų paplavų, kurias tinkamai neapdorojus negalima išleisti nei į gamtą, nei į nuotakyną.. Tačiau didžiausia dalis išlaidų tenka elektros energijai. Tam, kad praspausti vis labiau mineralėjantį vandenį per membranas reikia vis didesnių ir didesnių slėgių. Antruoju atveju pakankamai daug stiprių rūgščių ir šarmų sunaudojama jonitų regeneracijai. Ir vėl pavojingos paplavos, kurias reikia tvarkyti.
Bet grįžkime prie fluoridų. Šiuo atveju mums nereikia iš vandens šalinti visus jonus, o tiktai vieną-fluoridą. Tai gal yra žinomi būdai, kaip tai galima padaryti? Be abejo tokie būdai yra žinomi, juolab, kad fluoridai nėra vien Lietuvos problema. Yra keletas technologinių šios problemos sprendimo būdų, tačiau svarbiausia yra tai, kad visose jose naudojamos aliuminio druskos. Jau prieš nemažą gabalą metų kartu su dr. V. Šulga (amžiną jam atilsį) vasaros atostogų metu padarėme turą per Žemaitiją. Naudodami potenciometrinį metodą ir fluoridų jonams selektyvų elektrodą nustatėme fluoridų koncentracijas požeminiame vandenyje Palangoje, Kretingoje ir Salantuose. Po to Palangoje laboratorinėmis sąlygomis pabandėme sumažinti fluoridų koncentracijas naudodami aliuminio druskas (aliuminio sulfatą ir polialiuminio oksichloridą-PAX,ą). Viskas puikiausiai pavyko. Po to dar daug kartų tą patį padariau VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros analizinės chemijos laboratorijoje tiek su iš įvairių Žemaitijos vietų atsivežtu vandeniu, tiek ir su Antavilių vandeniu, kuriame sudarydavau norimą fluoridų koncentraciją (su NaF druska). Netgi nedidelėje kolonėlėje laboratorijoje išbandžiau įvairius filtruojančio užpildo plovimo būdus ir atrinkau tinkamiausią. Pats laikas išbandyti šį būdą realioje vandenvietėje. Tam tikslui netgi nereikia statyti atskirų pilotinių įrenginių. Puikiausiai tiks jau veikiantys slėginiai vandens ruošimo įrenginiai. Tereikia pastatyti elektroninį debitomatį ir sujungti jį su tinkamo našumo dozatoriumi. Ak, tiesa, dar pabandymui reikia nupirkti kokius 25 litrus PAX.
Šio metodo pranašumai prieš AO technologijas: 1) didžiulė elektros energijos ekonomija; 2) nėra reagentų ūkio, pavojingų paplavų ir būtinybės jas tvarkyti; 3) kartu su fluoridų jonais iš vandens šalinasi ir organinės medžiagos o taip pat su jomis chemiškai surišta geležis. Taigi, ši technologija labai gerai tiktų požeminiams vandenims, kurių permanganato skaičius viršija 5 mg O2/L. Šiuo atveju vienu šūviu gali būti nušauti ne vienas ir ne du, o net trys zuikiai (fluoridai, organinės medžiagos ir geležis); 4) Paplavos nekenksmingos ir todėl be jokios žalos aplinkai jas galima išleisti į nuotakyną arba tiesiog į gamtą. Laikydamasis šiuolaikinės reklamos tradicijų, penktame punkte turėčiau parašyti, kad tokiu būdu paruoštas vanduo gydo bent 30 pačių įvairiausių ligų. Tačiau susilaikysiu. Bijau, kad kas nors gali manę neteisingai suprasti. (pažodžiui).
O dabar surimtėkime. Pasakysiu kas manę paskatino griebtis plunksnos. Rusai turi gerą posakį: „obidno za deržavų“. Vyresnės kartos atstovai, tikiuosi, supras. Reikalas tame, kad AO technologijos yra iš tikrųjų labai neekonomiškos: didelės pradinės investicijos, nemažas reagentų ūkis ir jo tvarkymas, didžiulės elektros energijos sąnaudos ir anksčiau ar vėliau nebeatsiplaunančios arba prakiurusios membranos, kurias reikės keisti. O jos yra nepigios. Kartais man atrodo, kad mes elgiamės kaip turtingi arabų šeichai. Bet Europos pinigai greitai pasibaigs, o nuo tinkamos kokybės geriamojo vandens tiekimo nieks neatleis. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija galėtų suorganizuoti seminarą, kuriame galima būtų smulkiau aptarti fluoridų šalinimą. Reikėtų, kad seminare savo įspūdžiais pasidalintų Palangos ir Kretingos vandentiekos įmonių atstovai (ten jau kuris laikas veikia AO technologija paremti fluoridų šalinimo įrenginiai). Aš manau, kad jų pranešimai sudomintų daugelį. Lygiai taip pat Lietuvos vandens tiekėjų asociacija galėtų pabūti mano siūlomos technologijos bandymų globėja. Tai tiek žinių. Dėkui, kad pabuvote kartu su manimi, ir atsiprašau tų, kuriems mano mintys nepatiko.
Beje, pastaruoju metu AO technologijos plačiai naudojamos ruošti vandenį laboratorijoms (vietoje distiliavimo). Be abejo, AO būdu paruošto vandens kokybė yra blogesnė už distiliuoto vandens kokybę. Todėl šis vanduo dar praleidžiamas pro H formos katijonitą ir OH formos anijonitą ir taip paruošiamas labai švarus vanduo, Tokios kokybės vanduo naudojamas įvairiose mokslo ir technikos srityse, pavyzdžiui, farmacijos įmonėse, foto prekių ir puslaidininkių gamyboje, garui gaminti elektroenergetikoje ir kt.
Pastaruoju metu AO technologijos smarkiai išplito ir Lietuvoje. Pas dažną šeimininkę virtuvėje stovi didesnio ar mažesnio našumo AO filtrai. Jų kainos labai svyruoja. Ko gero, patys brangiausi yra “Zepter” firmos filtrai (už garsų prekės ženklą ir gražų dizainą reikia atitinkamai mokėti). Tada kyla klausimas-kokį AO filtrą rinktis? Už 600-800 Lt ar už 3500-4000 Lt? Tam, kad teisingai atsakyti į šį klausimą, reikia žinoti, ką visi šie filtrai (nepriklausomai nuo jų kainos) daro. Apie tai jau buvo užsiminta šiame straipsnelyje, tačiau aš pasikartosiu. Visi šie filtrai daro tą patį – jie iš Jūsų vandens pašalina apie 93-94 procentus mineralinių medžiagų (druskų). Kitaip tariant, jie iš vandens pašalina organizmui reikalingą kalcį ir magnį (būtent kalcio ir magnio jonų yradaugiausia gėlame geriamajame vandenyje). Jūs geriate vos ne distiliuotą vandenį, tačiau nepamirškite nueiti į vaistinę ir nusipirkti Jūsų organizmui būtinų kalcio ir magnio turinčių vaistų, pavyzdžiui, Calcigran ir Magne B. Yra ir kitas būdas susigražinti prarastus kalcį ir magnį. Reikia gerti Birutę, Vytautą, Vaivą ar kitą, daug mineralų turintį mineralinį vandenį. Šiaip jau, apie mineralinius vandenis reikėtų pakalbėti atskirai. Gal kada nors vėliau prisiruošiu.
Baigdamas noriu pasakyti štai ką: nepatingėkite išsitirti Jums tiekiamą geriamąjį vandenį. Jeigu vandens cheminė analizė parodys, kad Jūsų vanduo atitinka Lietuvos geiamojo vandens higienos normos HN 24: 2003 reikalavimus, negadinkite jo kokybė jokiais filtrais (nei pigiais, nei brangiais).
Šaltinis: http://www.kokybiskasvanduo.lt/
